kernazas

kernãzas sm. (2) menk. 1. mažas vyras, neūžauga, kernezas: Jau mūsų vaikas turbūt ir liks toks kernãzas Smn. Ką tas kernãzas pakels, kad jam maišas iki nosies Mrj. Tokis kernãzas, ir jis dar griebias muštis Mrs. Tam kernazui trumpų kelnių reikia Slk. Toks kernãzas, o posteringauja kap senis Gs. 2. J, Erž kas mėgsta peštis, peštukas.